Teksto autorė: Emilija Aneta Kazlauskaitė

Ypatingus metus turėjęs duetas Kamanių Šilelis, į naujus skrenda su gimstančia meile sau. Praėjusią vasarą grupė grįžo su nauju albumu „9“, įrašytu kaime pirmojo karantino metu. Birželį įvyko albumo perklausa kino teatre, vėliau rudenį ir gyvi pasirodymai, ne vieną privertę giliai susimąstyti, nubraukti ašarą ar pajausti apkabinimą.
 
Šiandien su viena iš kamanių - Kamile kalbamės apie praėjusius metus. Prisimenant pirmąjį karantiną, Kamilė dalinasi, kad buvimas su savimi atveria akis, priverčia susimąstyti apie savo vietą bėgančiame pasaulyje.

„Karantinas atskiria svarbius dalykus nuo nesvarbių, viskas išryškėja, pasimato. Permąstai savo
vietą pasaulyje, pamatai, kas išlieka kaip vidinė dvasinė ašis, o kas nukrinta kaip nereikalingas,
perteklinis bėgančio pasaulio triukšmas. Tai, kas sunku, irgi pasimato: ko ilgiesi, kas iškelia
nerimą, kas neduoda ramybės.“

Pernai balandį Kamilė ir Mantas išlėkė į kaimą įrašyti per devynerius metus susikaupusių minčių apie abipusio santykį. To rezultatas šimtus tūkstančių perklausų renkantis albumas – „9“, išparduoti rudens koncertai bei nominacija M.A.M.A. apdovanojimuose.
 
„Per pirmą karantiną išvažiavom į kaimą ir įrašėme albumą, bet nežinomybės, be abejo, buvo labai labai daug. Nors antrasis karantinas prasidėjo su baime, kad pasaulis nebegrįžtamai pasikeis ir niekada nesusitiksim ir neapsikabinsim koncertuose, vis tik pamažu pripratom ir išmokom susidėlioti gyvenimo ritmą.“
 
Susidėliojus ritmą abu grupės nariai skyrė laiko mokymuisi ir darbui su savimi. Kamilė pastebėjo, kad kokybiško laiko skyrimas sau tapo svarbiausia metų pamoka.
 
„Ėmėmės visų darbų, kuriuos atlikti galima esant karantino apribojimams: kūrėm naujas dainas, ruošėmės būsimiems spektakliams ir meniniams projektams, mokėmės. Aš – vairavimo, Mantas - čekų kalbos būsimam filmui. Bet svarbiausia, aš pradėjau skirti laiko tam, kam mažiausiai skirdavau – sau. Kokybiškai, su ilgais rytais, sniego stebėjimais, pasivaikščiojimais.“

Kūrėja pabrėžia, kad emociškai metai daug kam buvo panašūs. Visiems teko susitaikyti ir susitikti su savimi.
 
„Atrodo, daugeliui žmonių vyksta kažkoks emocinis lūžis ir visi susitinkam su tuo, kas svarbiausia. O nežinioje reikia tiesiog išbūti, nes ji – nėra kažkas, kas tuoj baigsis, ji iš esmės lydi mus visą gyvenimą ir, pasirodo, ir yra dalis to gyvenimo, kurį gyvenam.“
​

„Aš Nieko Nežinau“ – daina išleista dar 2018 metais, tad laiko su ja susigyventi
klausytojams tikrai buvo. Darsyk daina pasirodė tik po kelių metų su albumu „9“. Šiandien
šio kūrinio įrašas iš Tilto Namų radijo festivalio išeis į YouTube trečiąkart, tik jau gyva
versija. Kamilė papasakojo istoriją apie savo dieduką, kuris ją išmokė jausti ritmą bei eiliuoti. Dieną prieš kūrinio įrašymą diedukas paliko pasaulį, tad virpulys ir žodžiai kūrinyje įgavo dar didesnę reikšmę atlikėjai.
 
„Man „Aš Nieko Nežinau“ – naujo kamanių šilelio muzikinio etapo pradžia. Tai buvo kūrinys, kuris atvėrė kieknaują žvilgsnį į muziką, drąsą dar labiau ieškoti autentikos, kalbėti apie tai, kas skauda, kas rūpi.
 
Taip sutapo, bet daina buvo įrašyta kitą dieną po mano mylimo dieduko (aš taip jį vadindavau)
laidotuvių. Diedukas mane labai anksti vaikystėje išmokė kaip groti ritmą pirštais į stalą ir
eiliuoti. Sakydavo „du po padu, vienas pienas...“ ir taip tęsdavo improvizuodamas iki begalybės,
kol pradėdavau kvatoti. Parodė man kaip atpažinti lapės pėdsakus, nutildavo, išgirdęs genį. Jis
buvo kūrybingumo ir žaismingumo karalius.
 
Vieną kartą paauglystėj paklausiau dieduko: O kokia gyvenimo prasmė, dieduk? –  ir jis man atsakė: Bandžiau ir aš jaunystėj sužinot. Nusipirkau labai storą knygą pavadinimu „Gyvenimo prasmė“. Nu, galvoju, dabar jau sužinosiu. Perskaičiau viską. Nieko nesupratau.
 
Daina ir dalis jos teksto be abejo yra paveikta jo netekties patyrimo. Klausytojai sako, kad ji jiems yra apie meilę, apie dievą, o man rodos, kad tai taip tapatu, kad iš tiesų ir neatskirsi... Šios temos persikloja visose mūsų dainose.“
​

Tilto Namų Festivalis 2020-aisiais persikėlė į „Palanga Street Radio“, kur radijo bangomis,
įjungus fantaziją galima buvo klausytis gyvo pasirodymo ausinukuose. Koncertavimas uždaroje patalpoje, tik su keletu gyvų žiūrovų pasirodžiusiems muzikantams tapo neįprasta patirtimi.
 
„Jaudulys buvo, bet kadangi mus supo tokia profesionali komanda, jautėmės labai labai gerai. Man patiko, kad radijuje tarsi nelieka tavo kūno, tu nė kiek negalvoji apie tai, kaip atrodai, lieka tik balsas, garsas, ir tai vienintelis kontaktas su klausytoju. Nusimeta galybė nereikalingos vizualinės medžiagos.“

Nestandartiško formato festivalis kvietė klausytis ir vaikščiotis tam tikrais maršrutais įvairiuose Vilniaus rajonuose. Kamanių Šilelio festivalis kvietė klausytis vaikštant aplink Markučius. Apie rajoną pasakodama Kamilė prisimena Markučius kaip jaukią jaunystės vietą.
 
„Markučiuose prieš kurį laiką gyveno mūsų geriausi draugai. Turėjome gerų vakarėlių ten.... Šis
rajonas visada išliks kaip miela jaunystės vieta. Ir – beje – dainos „Aš nieko nežinau“ vaizdo
klipe dalis kadrų iš mūsų gyvenimo buvo nufilmuota būtent Markučiuose. Gražus sutapimas.“
​

​Kamanių Šilelio kūrinys „Aš Nieko Nežinau“ šiandien pasirodo kaip nauja, gyva versija tiesiai iš Tilto namų radijo festivalio. Festivalis kas savaitę iki pat vasario 18 d. dalinsis kūriniais nuskambėjusiais festivalyje. Tarp jau išleistų kūrinių  Solo Ansamblis - Neturėjom Dainos,  Monikaze - Go Away ir Kabloonak – Lonesome Prairies.

​Jaukumo namams suteikianti Kabloonak muzika ir pernai nenustojo skambėti. Prieš metus išleistas kūrinys Akvilės Gelažiūtės dokumentikai „Europe Unseen“ – „Lonesome Prairies“, pasidalinta gyvo garso albumu „Live From The Studio“, kuriame nuskambėjo dar negirdėta, tik šiemet išleista daina „Never Asked You“.
 
Vasarą Kabloonak spėjo sugroti keliuose koncertuose, o praėjusį rudenį net ir Tilto namų radijo festivalyje, kurį transliavo Palanga Street Radio. Kad ir kokie keisti metai bebuvo, muzika skambėti nenustojo. Apie praeitų metų patirtis kalbėjomės su Kabloonak (Jonu Narbutu) ir panagrinėjome, kaip jo gyvenimas (ne)pasikeitė 2020-aisiais.

Turbūt pagrindinis pastebėjimas apie keistus praėjusius metus – sunku prisiversti dirbti. Tačiau kai kuriems muzikos kūrėjams tai tapo proga skirti papildomo, netrukdomo laiko muzikai. Kabloonak dalinasi, kad muzikos kūrimas jam jau tapęs įpročiu, tad atėjęs karantinas to nepakeitė.
 
„Fiksuoti ateinančias idėjas jau yra tapę mano liguistu įpročiu, beveik neatsižvelgiant į aplinkinę situaciją. Visuomet užsirašau ar įsirašau aplankančius eskizus, tad santykis su muzikos kūryba išliko gana panašus. Tik rasti laiko ištrūkti iš namų juos pavystyti, tiesa, buvo ir yra kur kas mažiau.“
​

Tačiau finansiškai sunkūs metai, dėl apmažėjusių koncertų, daugeliui kūrybininkų kėlė nerimą. Atlikėjas viliasi, kad visgi, jei situacija greitai negerės ir teks vis užsidaryti, gali tekti pergalvoti savo gyvenimo pasirinkimus ir kažką keisti.
 
„Kas liečia pakantumą karantinams, tai akivaizdu, jog jeigu ištiktų trečiasis ir ketvirtasis, norėtųsi persvarstyti tiek gyvenamą vietą, tiek veiklą tuo metu, nes panašu, jog buities kilpa su kiekvienu karantinu visiems darosi vis siauresnė.“
​

​„Lonesome Prairies“ buvo vienintelė nauja studijinė Kabloonak daina 2020-siais išvydusi pasaulį. Kūrinys tapo lyg raminanti daina, gal net lopšinė padedanti susitūrėti savyje. Šiandien šio kūrinio įrašas iš Tilto namų radijo festivalio išeis į YouTube darsyk – suskambėjęs gyvai. Jonas Narbutas – Kabloonak dalinasi kūrinio reikšme.
 
„Man tai ištęsta akimirka, užfiksuota ir paleista emocija. Ši daina ramesnė už mano ir taip ramias dainas, todėl festivalis, kuriame su grupės nariais gali susėsti puslankiu ir atidžiai sugroti koncertą atrodė puiki proga jai užfiksuoti.”

Vasarą visgi teko padaryti keletą gyvų pasirodymų. Jonui Narbutui – Kabloonak vienareikšmiai pirmasis vasaros koncertas Downtown Forest hostelyje buvo emociškai stipriausias, pirmąsyk po ilgo laiko susitikus su muziką mylinčiais žmonėmis.

Tilto namų Festivalis, kuris visąlaik vykdavo tame pačiame Downtown Forest hostelyje, 2020-aisiais persikėlė į Palanga Street Radio, kur radijo bangomis, įjungus fantaziją galima buvo klausytis gyvo pasirodymo ausinukuose.
 
„Tiesa ta, jog daugiau nei pusė koncertų standartiniuose festivalio rėmuose būna gerokai prastesni, nei soliniai, o štai Tilto namų radijo festivalis suteikė platformą, kuri labiau priminė nelegalų radijo koncertą, o tai be galo žavu. Ir man, kaip mėgėjui klausytis radijo, davė peno fantazijai mąstant kas ir kokiomis aplinkybėmis klausėsi.“
​

Nestandartiško formato festivalis kvietė klausytis ir vaikščiotis tam tikrais maršrutais įvairiuose Vilniaus rajonuose. Kabloonak festivalis kvietė klausytis vaikštant aplink Užupį. Atlikėjui Kabloonak Užupis – vaikystė.
 
Pernai daug keliauti dauguma negalėjom, tačiau keliauti galima ne tik keičiant fizinę lokaciją, bet ir klausantis muzikos. Jonas Narbutas – Kabloonak dalinasi savo karantininiais atradimais. 
 
„Visko, kas perklausyta tikrai neatminsiu, tik galiu pasidalinti, kur stabtelėjau ilgiau ir pasidomėjau giliau. Atradau Bill Callahan ir jo neįprastus muzikinius būdus istorijai pasakoti. Atradau Slint ir jų jau pasirodo kultiniu tapusį albumą „Spiderland“. Visur, kur ne super tranku, labai papirko skambesys ir nuotaika. 

Periodiškai grįžau prie Paul Simon (taip, to iš Simon and Garfunkel) kūrybos ir jo meistriško dainų rašymo paslapčių minimo. Pasidžiaugiau remasterintų John Lennono dainų rinkiniu, ta proga perklausiau ir Paul McCartney tris solinius paties įrašytus albumus.

Kitom ausim paklausiau Cesaria Evora, daug sykių sukau plokšteles Blind Blake - That lovin i crave ir Buena Vista Social Club. Taipogi klausyta: Vladimir Tarasov - ATTO IV, Mdou Moctar - Ilana, Vyto B - Tricentennial 2076, Šarukas - Body Was Found ir kitų.“

Tilto namų radijo festivalis šiandien dalinasi dar vienu įrašu - Kabloonak „Lonesome Prairies“. Festivalis kas savaitę iki pat vasario 18 d. dalinsis kūriniais nuskambėjusiais festivalyje. Tarp jau išleistų kūrinių  Solo Ansamblis - Neturėjom Dainos ir Monikaze - Go Away. Lygiai po savaitės pasirodys įrašas su Kamanių Šilelio kūriniu „Aš nieko nežinau“.