|
Tekstos autorius: Jonas Gustainis
Grupės Juodvarnis albumo „Nerimo Dienos“ viršelis
Sunkioji folk muzika Baltijos šalyse turi tvirtą ir ištikimą auditoriją jau nuo pat ankstyvųjų „Kilkim Žaibu“ festivalių, prasidėjusių 1999-aisiais. Tokių grupių kaip Andaja, Obtest bei kiek senesnių Zpoan Vtenz muzika ilgai ir sėkmingai tikino Lietuvos metalistus, kad kūrybinė saviraiška šiame žanre – vertinga ir netgi patriotiška veikla. Metams bėgant, festivaliuose ir roko klubuose dygo dešimtys įvairaus plauko grupių, įkvėptų liaudies muzikos ir Lietuvos kultūros pagoniškų šaknų. Vis dėlto yra viena grupė, kuri žanrą papuošė taip, kad dabar stovi visa galva aukščiau ne tik folk, bet ir kitų metalo muzikos subžanrų grupių tarpe. Nors grupė Juodvarnis nuo pirmųjų dienų siejama su folk ir pagoniškojo metalo žanru, muzikalumo ir kokybės atžvilgiu ji prilygsta tokiems Lietuvos metalistų ir metal-hipsterių sekamiems vardams kaip Erdve ir Au-Dessus. Juodvarnio „Nerimo Dienos“ yra beveik valandos trukmės muzikinis monstras, tad, nebešvaistydamas žodžių įžangai, apžvelgsiu kiekvieną dainą atskirai. |
RSS Feed