Jonas Lapinas / asmeninio archyvo nuotraukos
Jonas Lapinas – dainų autorius, atlikėjas, multiinstrumentalistas. Užsidaręs savo kambaryje Jungtinėje Karalystėje pagimdė kai ką mąslaus bei intymaus mūsų visų ausims. Jono Lapino muzikinį kelią galima dalyti į du daugmaž vienodo ilgio etapus. Pirmasis truko iki 2014-ųjų, kurio metu jis buvo žinomas kaip Vilniaus grunge / alt-rock grupių Tėwook, Cranky Charm ir Feedbak vokalistas, gitaristas ir frontmenas, tuo pačiu kuriantis ir grojantis kaip solo atlikėjas.
Cranky Charm (2011) koncerto ištrauka
Išsikrausčius į Jungtinę Karalystę ir pradėjus muzikinę karjerą naujoje vietoje, Jono kūrybai, kurios jis nebuvo nustojęs kelti į SoundCloud platformą, įtaką pradėjo daryti nebe pikti grunge / alt-roko, bet elektroninės muzikos garsai. Prie to smarkiai prisidėjo dar vienos muzikanto grupės Terra Fin atsiradimas. Vieni tai gali palaikyti atėjusia asmenine branda, kiti – praeities palaidojimu komerciniais tikslais. What Frog Presenter Said Introspektyvios tematikos kūrinyje atlikėjas klausytojui pateikia vienatvėje gimusias mintis apie save kaip vidiniame pasaulyje besiblaškantį žmogų. Dainuojama apie sutiktą „praeities aš“, kuris kūrėjui atrodo naivus ir komiškas. Dainos žodžiai toliau pasakoja, kad su savo „praeities savimi“ menininkas bendrauja tik tuomet, kai pats yra vienas, neapsuptas žmonių. Esant dėmesio reikalaujančioje aplinkoje, menininko vidiniai pokalbiai nutyla ir jis pamiršta, apie ką galvojo. Tiesa, tekstai tokie abstraktūs, kad bet kas galėtų sugalvoti savo interpretaciją. Celestia Theme Antrasis EP‘o kūrinys toliau nagrinėja vienatvę ir išnykimą joje, tik dabar labiau muzikoje, negu žodžiuose. Beveik pusę kūrinio sudaro įžanga, kurioje girdima plati ambient‘o garsų jūra. Celestia Theme kūrinio pradžioje bandyta sukurti grupės Pink Floyd dainos Shine On You Crazy Diamond efektą, kurio pagalba kūrinys maloniai panardintų klausytoją į muziką, tačiau jame pritrūko instrumentinio parutuliojimo iškart po įžangos. Instrumentinės dalies išvystymas būtų tapęs trūkusiu kabliuku, suteikiančiu pilnumo ir įvairovės muzikai. Prasidėjus elektroniniam ritmui ir atsiradus vokalui, klausytojas perkeliamas į kitą erdvę (muzikanto kambarį), o šis pokytis klausytoją išblaško labiau negu norėtųsi. Jonas Lapinas savo muzikiniame kelyje yra yra pasukęs panašiu manevru kaip grupė Radiohead. Pradėjęs kaip dešimtojo dešimtmečio alternatyvaus roko stiliaus atlikėjas, ilgainiui išsinėrė iš šio garso kaip gyvatė iš senos odos, o dabar jį matome jaukiai apsivyniojusį aplink elektroninės muzikos šaką ir gardžiai ryjantį vaisius tokių atlikėjų kaip Aphex Twin, The Acid ir Thom Yorke. Vieno esminio poskambio, regis, niekad neiškrapštysi iš kūrėjo (Jono), tai yra grupės Radiohead. Radiohead’ai girdimi tiek senoje, tiek vėlesnėje Jono kūryboje. Beklausant „Photographic Room Dust“ EP‘o ypač galime pajusti už nugaros alsuojantį Radiohead albumą „Kid A“, kuris užkrėtė muzikantą jautrių ir atmosferinių dainų rašymui. Jei reiktų prie ko nors prikibti, tai būtų atlikėjo Jono vokalas. Klausant jo, kyla lengvas irzuliukas, nes faktas, kad nė vienoje iš šių dainų Jonas nerealizuoja savęs kaip dainininko. Ankstesniuose projektuose galima išgirsti, kaip jis moka šiurkščiai ir galingai pastatyti balsą! Todėl, kai klausome viso EP‘o ir girdime tik tokį sukaustytą ir vienspalvį vokalą, nepajaučiame pakankamos skubõs patikėti atlikėjo perteikiama mintimi. 
Jonas Lapinas pasirodyme su grupe Terra Fin 2019 metais / Asmeninio archyvo nuotrauka
„Photographic Room Dust“ EP yra ne pirmas ir ne paskutinis šiemet pasaulį išvydęs muzikinis kūrinys, kuriame kūrėjas nagrinėja izoliacijos karantine temą. Ne vienas žmogus, ypač turintis polinkį į savianalizę, karantino metu pajuto tokią mąslią vienatvę kaip Jonas Lapinas. Visgi, kad ir kaip šviežiai ir aktualiai skambėtų albumas, atlikėjo repertuare jis nublanksta dėl neišnaudoto dainavimo talento ir iki galo neišvystyto unikalaus skambesio.  RSS Feed
|