MAVV – AŠ KITIEM ŽMONĖM (2019) EP APŽVALGA

Autorius: Jonas Gustainis

Nuotraukos autorė: @rugiliukii
​

Trumpinys MAVV – tai Mantas, Vaidotas ir Valerijus (nepainioti su bendruomene „Mothers Against Violent Videogames“). Trijų vaikinų grupė, grojanti nuo 2016-ųjų, o 2019-aisiais išleido penkių autorinių dainų EP‘ą. Panagrinėjęs MAVV‘ų muziką ir pamatęs kelis koncertus bei tūkstančio nesiekiantį „Spotify“ perklausų skaičių, nusprendžiau paskirti šiek tiek dėmesio jaunatviškų, naivių ir nuoširdžių emocijų kupinam EP‘ui „AŠ KITIEM ŽMONĖM“.
​

Grupės skambesį galima apibūdinti kaip grupės ba. įkvėptą lietuvišką alternatyvų / indie roką, o MAVV yra ne pirmas ir ne paskutinis projektas, kuriam limpa šis apibūdinimas. Iš esmės nieko inovatyvaus, tačiau tai nereiškia, kad reikia kaskart išrasti dviratį prieš ką nors pasakant. Kartais muzikoje užtenka nuoširdaus pasipasakojimo skoningai išdėliotų garsų apsuptyje.

Ar MAVV yra bandymas sekti vietinėmis muzikinėmis madomis, ar verčiau už šio pirminio įspūdžio slepiasi nuoširdi mintis? Panagrinėkim dainas po vieną.
​

Šešėliai

EP‘o nuo pat pradžios vienu užsimojimu nubloškia klausytoją į nerimastingą erdvę. Pirmoje dainoje ne per geriausiai intonuojantis vokalas, turintis pastebimą distortion efektą, dera prie gitaros, grojančios su tuo pačiu efektu. Instrumentinės partijos provokuoja sprogias ir panikos kupinas emocijas iki tol, kol nepasigirsta power-chord‘ais grojami G, F#, G, F# intarpai. Toks pustonių akcentavimas yra nemirtinga metalo muzikos klišė, o ji, šiuo atveju, vietoje to, kad padėtų įsijausti į dainoje glūdintį siaubą, labiau išblaško nei sukausto.

​Norint, kad toks kompozicinis sprendimas būtų efektyvus ir iššaukiantis, reikėtų bosisto ir gitaristo stiprintuvuose labiau užkelti gain parametrą ir šitaip tone išgauti daugiau triukšmo bei masės, kitaip tariant, smarvės. Nepaisant to, smarvės kūrinyje apstu, nes jame skamba ir sintezatoriaus partija, kurios beveik nesigirdi kitų garsų apsuptyje. Toks produkcinis netikslumas suteikia įrašui „garažinį“ poskonį, o dėl to ir papildomą žavesį.
​

 
​Mintis Neišsakyta

Iškart po triukšmingo „šmoto“ seka baladė apie, sprendžiant iš žodžių, nelaimingą meilę. Ritmo sekcija baladėje beveik nepastebima, tad žodžiuose nagrinėjamai temai tinkamą atmosferą labiausiai kuria gitaros partija, o ji skamba kaip nusivylusio romantiko nuskinta ir išrinktam žmogui nepadovanota gėlė.

​Pozityvu, kad romantinio suderinamumo tema pateikiama be depresyvios potekstės. Daina gana kukli, nesureikšminta ir netgi vasariška. Tikiu, kad sunkesnio laikotarpio metu net vyresnio amžiaus žmogus galėtų išgirsti „Mintis Neišsakyta“ ir rasti dainoje kažką sau.
​

Kaukės

Dainoje retoriškai užduodami atvirumo klausimai visuomenėje. Socialines problemas kapstantis lyrinis subjektas išgyvena vidinį konfliktą, o tai parodo klausdamas savęs (ir klausytojo), kuo šioje visuomenėje galima pasitikėti.

​Nors tema kiek nuvalkiota, dainos kompoziciniai sprendimai suteikia žodžių autoriui unikalų požiūrio tašką. Iki pirmosios instrumentinės partijos ramiu vokalu ir melancholiškai skambančiais instrumentais dėstomas šis požiūris. Vėliau, po užsisvajojusio ir tingaus pirmojo gitaros solo pasigrojimo, kvescionuojami ir dainuojami vakarietiškos kultūros įpročiai, bet dabar su daugiau energijos vokale, o šioje vietoje jaučiama užuomina į artėjančią kulminaciją.

Antrasis instrumentinis intarpas pakelia kūrinio energiją visu lygiu aukštyn su piktais, bet melodingais rifais, po kurių skamba dainuojama išvada, jau skambėjusi pirmuosiuose dainos posmuose. Kontrastas tarp melancholiškos ir sunkios kūrinio dalių it veidrodis atspindi žodžiuose nagrinėjamą konfliktą. Kaip ir dainoje „Šešėliai“, „Kaukėse“ suskamba pritildytas ir sunkiai girdimas sintezatorius, ir vėlgi toks elementas pagardina kūrinį garažiniu D.I.Y. prieskoniu.
​

​Tušti ir Bereikšmiški

Antroje dainoje iš eilės girdima socialinė kritika, tik šioje dainoje galima pajusti geresnį kabliuką – grojant posmams, ritmo sekcija skamba minimalistiškai, bet aiškiai ir užtikrintai, šitaip sukurianti tvirtą pagrindą tam, kas pasakojama už mikrofono. Bet dainos žodžiams vėl parinkta nuvalkiota ir paaugliška tema – apie pirmajame pasaulyje gyvenančias kapitalizmo ir populiariosios kultūros aukas. Seniai atsibodęs „mes gyvenam visuomenėje“ memas, kurį neironiškai perfrazuoja ir vartalioja šių dienų kūrėjai.

​Juk socialinė kritika yra viena iš 10 populiariausių temų tarp TOP 40 dainų JAV (šių dienų kapitalizmo židinyje), o mažiau pasiturinčiose valstybėse nuo tos pačios sistemos yra kur kas labiau kenčiančių individų. Globaliame kontekste, kad ir koks tai būtų moralizuojantis argumentas, kūrinys tampa ne tik šuniuku, kuris loja ir nekanda, bet tokiu, kuris amsi ir neturi dantų.
​

Dilema

Paskutinė EP‘o daina yra viena intymesnių šiame penketuke ir puikiai tinka šio muzikinio potyrio pabaigai. Panašių vyraujančių nuotaikų kaip kūrinyje „Mintis neišsakyta“, šioje dainoje MAVV vėl nagrinėja vidinį konfliktą, kuris dabar vyksta tarp herojaus širdies ir jo proto, o vietoj džeržgiančių gitarų skamba sintezatorius, kuris šįkart nenutildytas. Klavišinių partijos autorius dainoje atlieka pagrindinį vaidmenį, svajingai nuteikiantį klausytoją, ir ypač mielai sugrįžta kūrinio kulminacijoje, kol už jų post-rock‘iškai ošia kiti instrumentai.

Kartais, kaip girdime dainoje, gyvenime iškyla dilema, kuomet reikia apsispręsti – klausytis širdies fantazijų ar šalto proto ir smegenų. Sprendžiant iš šiltų ir melodingų instrumentinių intarpų, peršasi interpretacija, kad grupė MAVV nesąmoningai jau žino, kuris gyvybiškai svarbus organas jiem yra svarbiausias. Mieliausia grupės daina.
​

​Outro

Grįžtant prie klausimo, ar grupę MAVV galima laikyti autentiškais, ar visgi tuščiais ir bereikšmiškais, arčiausiausiai tiesos būtų išsireiškimas „50 / 50“. Du EP’o kūriniai, „Mintis Neišsakyta“ ir „Dilema“, pasižymi paprastumu ir nuoširdumu, o šiomis savybėmis jie išsiskiria iš likusių kaip emociškai paveikiausi. Dainomis „Kaukės“ ir „Tušti ir bereikšmiški“ MAVV parodo, kad yra užsidegę (bet ne nusiteikę) padaryti pasaulį geresnį ir gali tapti reikšmingais šalies dainų autoriais.

​Kitavertus, grupės nariai čia pat išsiduoda kaip jauni individai, dar nespėję susitupėti su sudėtingais modernaus pasaulio veikimo principais. Girdisi nemenkas potencialas ir sunkesnių dainų, tokių kaip „Šešėliai“, rašyme, nes didžiąją dalį kūrinio muzikai pavyksta sukaustyti klausytoją ir taip išlaikyti jo dėmesį. Šaunu, kad grupės spalvingoje dainų paletė, yra tiek pat jausmingų, nepamirštamų garsų, kiek ir mažiau įdomių, tam tikra prasme eksperimentinių. Visa tai liudija potencialą, dėl kurio verta sekti grupę MAVV.
​