Susitikus su Timid Kooky, iškart matosi, kad klausimai apie grupės pavadinimo reikšmę jiems pabodę. Tik prisėdęs išsišiepęs Dovydas iškart klausia manęs: „Na, tai ką reiškia jūsų pavadinimas?“ Jam atsakau: „Na, tai tokia būsena, kai kasininkė tavęs kažko klausia, bet tu neišgirsti…“ Iš manęs išgirdę visuose interviu kartojamą savo atsakymą apie tai, ką reiškia „Timid Kooky“, jiedu su Tomu pasijuokia ir laukiame vėluojančio Džiugo. 2017-aisiais ir „Garažą“, ir „Novus“ laimėjusi grupė save vadina Lietuvos roko muzikos skleidėjais, puoselėtojais, tiesiog rokeriais. Nors kaip ir dauguma jų sakomų dalykų, ši frazė turi lengvo sarkazmo atspalvį, joje yra nemažai tiesos. Nedaug šiandieninių Lietuvos grupių groja taip pasitelkdami ritmą, trankias, bet melodingas gitaras ir apskritai groja kokybišką, nesupopsintą roką. „Liveurope“ juos apibūdina kaip grojančius „funky noise psych rock“. Džiugas sako, kad kartais juos vadina „šizofreninę muziką“ grojančia grupe. Dovydas prideda: „Mano mėgstamiausias prieskonis šizofranas.“ Stiprūs instrumentiniai epizodai puikiai tinka geriems mosh pitams, nors, pasak pačių grupės narių, norėtųsi pakelti jų kokybę. Kaip sako bosistas Tomas: „Per paskutinius koncus moshas iš kokių 6 žmonių susidėdavo. 3 iš jų būdavo Egomašina, 1 – Dovydas.“ Vis dėlto Timid Kooky skambesys yra unikalus dėl originaliai panaudojamo vokalo. Visi tekstai atliekami trimis balsais, nėra pagrindinio vokalisto. Grupės nariai sako, kad toks sprendimas kilo iš drovumo. Nepaisant to, kad visi buvo dainavę choruose, nepasitikintiems savo balsais, grupėje jiems buvo lengviau pradėti dainuoti kartu. Dabar Dovydas sako: „Gėda būtų mums nebent jei nedainuotumėm.“ Tomas, Dovydas ir Džiugas išgauna ypatingą akordą, kuriame girdėti tiek ganėtinai aukštos, tiek žemos natos. Pavyzdžiui, tokio sprendimo galimybės itin gerai atsiskleidžia dainoje „Bliss“. Timid Kooky koncertai ypatingi. Jie ten iš tikrųjų groja, eksperimentuoja, atiduoda daug jėgų, o ne tiesiog ateina susirinkti pinigėlių. Kiekviename koncerte daina iš 2018 m. išleisto albumo Tanzen gali skambėti visai kitaip. „Koncertai – vieta, kur labiau atsiskleidžiam kaip atlikėjai in general. Koncertuose vis tiek kiekvieną kartą gali kitaip pateikt tuos gabalus, kuriuos groji, ir tuo labiau, ypač palyginus su įrašais, kokie jie yra dabar, ir kaip tie patys gabalai skamba koncertuose, tai labai daug pasikeitė per tuos, kiek čia, dvejus metus, trejus beveik,“ – sako Dovydas. Jų muzika gimsta jiems jamminant. Paskutinis ir kol kas vienintelis jų albumas išleistas 2018 m. Paklausta apie naujus kūrinius, grupė sako, kad jau yra nemažai prijamminusi, tad dabar reikėtų pradėti klausytis tų įrašų. Jie juokiasi, kad jei iš 2018 m. jam’ų išleis albumą, jis vis tiek nebus naujas, o 2018-ųjų. Grupei grojant gyvai, publika dažniausiai labai užsiveda, taškosi, dainuoja net ir nežinodami dainų žodžių, pradeda mosh pitus, šaukia. Vienas to pavyzdžių – 2019 m. „Lofto feste“ jie buvo vienintelė grupė, kuriai buvo leista pakartoti dainą po to, kai maždaug 15 minučių po koncerto pabaigos žmonės nesiskirstė nuo scenos ir šaukė, kad Timid Kooky sugrįžtų. Apie koncertų lankytojus grupė kalba taip: Džiugas: „Labai faina, iki šiol atrodo, kad sekasi, kad ateina daug fainų žmonių, kurie smagūs ir atviri ir atrodo, sutampa kažkiek mąstymas.“ Tomas: „Ir kad ir ką darysi, vis tiek bus kokie 5 žmonės, kur supras maždaug kas vyksta.“ Dovydas: „Net nebūtina, kad suprastų, svarbu, kad mėgautųsi.“ (Tomas pritaria). Timid Kooky palaiko ganėtinai artimą ryšį su gerbėjais, patys atsakinėja į žinutes socialiniuose tinkluose, kelia į meno kūrinius panašius įrašus, daro tiesiogines transliacijas iš savo lounge’o koncertinių turų metu, praktiškai po kiekvieno pasirodymo į „YouTube“ įkelia konceptualų savo įspūdžių montažą. „Vlogų filmavimai prasidėjo nuo novusų ir garažų kvietimų, ten reikėjo filmuot visokius videūkus, ir nuo tada pradėjom filmuot, ir visai smagu buvo, ir pradėjom filmuot, ir vis filmuodavom, ir filmuodavom, ir vis dar filmuojam,“ – sako Džiugas. Pasak grupės, montavimo momento jų video buvo visada, bet dabar yra daugiau. Grupė daug koncertuoja užsienyje, yra groję „Liverpool Sound City“, „Monkey Week“, daugybėje vietų Vokietijoje, Prancūzijoje, Sankt Peterburge. Kartais atrodo, kad Europoje jie žinomi net geriau, nei Lietuvoje. Galbūt taip yra dėl roko, ir šiaip alternatyvios muzikos nišos mažumo Lietuvoje? Išties keista, kai svarbiausius (daugiausia viešumo suteikiančius) jaunų grupių konkursus šalyje laimėjusią grupę žino net ne kiekvienas alternatyvios muzikos mėgėjas. Muzikantai gali išskirti kelis skirtumus tarp Lietuvos ir užsienio koncertų publikos. Visų pirma, užsieniečiai nekalba lietuviškai: „Nors Latvijoj kai grojom, tai kartais atrodė, kad kalba lietuviškai, aš nežinau, gal mūsų panašios kalbos, nesu gilinęsis labai,“ – ironizuoja Dovydas. Antra, tie, kurie ateina į koncertus Lietuvoje, dažniausiai būna bent girdėję apie grupę, bent šiek tiek klausę jų kūrybos: „Užsienyje tai tokių visiškai random ateina ir tada lenda prie Jurgio (garso režisieriaus Jurgio Masilionio – aut. past.) milfės. Kaip Ispanijoj,“ – tęsia Dovydas. Nors patys dar visai nėra seni, per keletą grupės gyvavimo metų nemažai patirties sukaupę grojikai jaunesnėms grupėms įkvėpti sako: „Net ir du žmonės yra publika. Svarbu groti su atjauta, tą giluminį jausmą perteikti. Muzika – kaip gaivališkas sielos postūmis į priekį, kaip pavasaris gamtai.“ Po šios įkvepiančios Dovydo frazės visi trys grupės nariai ima lydytis iš juoko. Pokalbio metu Timid Kooky nepamiršta paminėti ir savo vadybininkės Eglės Gedminaitės. Apie ją kalbėdami šiaip nuolat juokaujantys ir sarkastiškai šnekantys muzikantai surimtėja, kalba pagarbiai ir su dėkingumu. Paprašo į tekstą įdėti frazę: „Labas, Egle, jeigu tu skaitai, tai dabar skaitai šitą tekstą.“ Baigiantis susitikimui paklausiu, ar yra kas nors, ką jie norėtų pridurti. Dovydas staiga prisimena: „Juk dar neklausei apie mūsų pavadinimą!“ Į pokalbio pradžią pavėlavęs Džiugas ima man aiškinti, kokia gi ta nejauki būsena, kai stovi parduotuvėje ir pardavėja neišgirdo, ką tu sakei, ir nežinai, kaip toliau elgtis. Jam bekalbant, Dovydas ir Tomas kikena. Čia išgirstu ir dar vieną pavyzdį, kada gali pasijausti tarsi timid kooky: kai labai ilgai renkiesi, kokio sūrio nori, ir užtveri kelią tiems, kurie iškart žino, ką pirks, todėl jie nepatenkinti bando tave apeiti. Kovo 14 dieną Timid Kooky po keleto mėnesių pertraukos turėjo vėl koncertuoti Vilniuje, „Čingio“ bare. „Tokio koncerto nebus, griaunam „Čingį“ ir statom iš naujo, bus žiauru, reik tiesiog ateit ir pamatyt, bus vienas legendinių Lietuvos rokenrolo įvykių. Beprecedentis,“ – svarstantiems, ar eiti, sako Dovydas. Tačiau koncertas kovo 14 d. neįvyks, visoje Lietuvoje atšaukiant renginius dėl pasaulyje paskelbtos covid-19 pandemijos. Jį nuspręsta nukelti, tiksli data nėra aiški. Vis dėlto manome, kad, kada bevyktų, tai tikrai bus neeilinis Lietuvos rokenrolo įvykis, į kurį siūlysime nueiti. Pajausti bent dalį to legendinio rokenrolo pavyks kovo 14 d. Timid Kooky facebook tiesioginėje transliacijoje. Ji vyks 19 val. ir nors esant dabartinei padėčiai nepatariama rengti mosh pito net ir iš šešių žmonių, tai vis tiek gali tapti beprecedenčiu įvykiu Lietuvos roko muzikos istorijoje. Teksto ir nuotraukų autorė: Elzė Galinytė |