RONDO - kaip broliai išjudino Lietuvą

​Rondo - tai viena žinomiausių grupių iki šių dienų, susikūrusi 1976 m. Tokios dainos kaip „Egle, mano sese", „Margarita", „Sudie, Eliza" - kiekvienam žinomos. Tačiau tikrai ne visiem žinoma, kokia istorija gaubia minėtą grupę.

Brolių Alvido ir Gintauto Tautkų įkurtas megėjiškas ansamblis Provincija 1975-1980 m. buvo viena iš populiariausių grupių. Surinkdavo pilną Vingio parko estradą, kas tuo metu buvo sunki užduotis atlikėjams. Kai Lietuva pradėjo atsiminti atliekamų dainų žodžius, grupė gavo pasiūlymą dirbti kaip profesionalus kolektyvas Valstybinėje filharmonijoje. Tai buvo profesionalios Rondo grupės muzikavimo etapo pradžia. Bet apie viską nuo pradžių.

Brolių įkurta grupė rinko bendraminčius (prie ansamblio prisijungė V. Janušauskas ir A. Armonas) ir eksperimentavo su gitaromis (iš septynstygių gitarų konstravo šešiastyges). Atradę savo stilių, pradėjo groti lengvą roką. Tačiau pradžia nebuvo lengva. Kaip ir to meto grupės, Provincija susidūrė su problemomis: gerų muzikos instrumentų stygiumi, garso stiprinimo aparatūros neturėjimu ir t.t. Tačiau vienas pagrindinių sunkumų buvo noras dainuoti savo dainas. Tuo metu buvo griežtai cenzūruojami dainų tekstai, taip pat buvo programos sudarymo ribojimai: ansambliai galėjo groti tik 30% savo kūrybos, o visos kitos dainos - kažkieno kito sukurtos, tinkančios Kompozitorių sąjungai (kūrybinė organizacija vienijanti profesonalius muzikantus Lietuvoje).

Žmonėms jau žinant apie egzistuojančią grupę ir respublikos saviveiklininkų estradinių kolektyvų konkurse Širvintose raseiniškiams užėmus pirmąją vietą, reikėjo judėti į priekį. Pajudėjimas buvo persikėlimas į Kauną, ten prie grupės prisijungė šių dienų grupės galva - A. Ivanauskas. Naujoji grupės sudėtis parengė dviejų dalių programą, kurią atliko miesteliuose, kaimuose, estradose - nuo Vilniaus Vingio parko iki mažų kultūros centrų. Tačiau, įdomus faktas, kad jokie leidimai koncertuoti nebuvo išduoti, taip pat ir nebuvo patvirtinta programa, todėl po koncerto Vilkaviškyje grupė gavo baudą ir negalėjo groti metus viešose vietose.

Nors ir skaudus buvo šis draudimas koncertuoti, per tuos metus Rondo didelį dėmesį skyrė naujų dainų kūrimui. Kuriant broliai pirmiausia parašydavo melodijas, o tada jas pritaikydavo. Tačiau ne visada tai pavykdavo, todėl jiems kurti žodžius padėjo B. Sriubas, kuris grupės tekstus padarė turtingesnius, prasmingesnius, suteikė dainoms įtaigumo. Todėl 1985 m. po pasikeitimų, komisija suteikė grupei neetatinio filharmonijos kolektyvo teises (leido rengti tam tikrą nustatytą kiekį koncertų filharmonijoje).

Tam reikėjo pakeisti grupės pavadinimą į Rondo. Tačiau valstybinės filharmonijos sudarytas planas nepatiko gerbėjams. Nuglūdinti, oficialūs grupės pasirodymai buvo priešingi prieš tai atliekamai muzikai. Tokia gerbėjų reakcija į naują įvaizdį paskatino supratimą, kad koncertai turi būti ne tik gerai atliekamos dainos, bet ir bendras vaizdas, kontaktas su klausytoju. Patobulinus gyvus koncertus, grupė ir vėl buvo populiarumo viršūnėje. Įdomus faktas ir tas, kad Rondo visas surinktas lėšas iš koncertų paskyrė senosios Kernavės atstatymui.
​
Grupei einant 25 metus grupės pavadinimą ir vairą perėmė bosistas A. Ivanauskas. Dabartinis Rondo sąstatas, atlikimas ir idėja, žadinti tautą, jungtis, kovoti už kūrybos laisvę, nepriklausomybę, stipriai pasikeitė.


Teksto autorė: Domilė Januševičiūtė
Nuotraukos: Kęstutis Daugėla; Pop Centro Leidybos archyvai.